Gyvūnas neėda: pagrindinės priežastys ir praktiški patarimai šeimininkams

Gyvūnas neėda: pagrindinės priežastys ir praktiški patarimai šeimininkams

Jei pastebėjote, kad jūsų augintinis staiga atsisako maisto, svarbu nepanikuoti, bet išlikti budriems. Dažniausiai tai signalizuoja apie virškinimo sutrikimus, stresą arba tiesiog išrankumą, tačiau užsitęsęs badavimas reikalauja veterinaro apžiūros. Tinkamai parinktas šunų maistas ar kačių maistas bei kantrybė dažniausiai padeda susigrąžinti augintinio gerą apetitą.

Kodėl augintinis neėda? Dažniausios priežastys
Apetito praradimas gali būti tiek psichologinis, tiek fiziologinis veiksnys. Štai pagrindinės priežastys, kodėl dubenėlis lieka pilnas ir nepaliestas:

Sveikatos sutrikimai: dantų skausmas, dantų akmenys, dantenų uždegimas arba virškinamojo trakto problemos.

Aplinkos pokyčiai ir stresas: kraustymasis, naujas šeimos narys, daug svečių ar net pasikeitusi dubenėlio vieta gali sukelti stresą, ypač jautriems augintiniams.

Maisto kokybė ir šviežumas: jei pakuotė buvo laikoma netinkamai, pašare esantys riebalai gali oksiduotis, pats pašaras apkarsti, o kvapas tapti nepatrauklus.

Išrankumas: kartais mes patys „sugadiname“ augintinius per dažnai duodami įvairius skanėstus ar maisto nuo stalo, todėl įprastas keturkojo racionas jiems tampa nebeįdomus.

Skirtumai tarp šunų ir kačių elgsenos
Svarbu suprasti, kad šuo ir katė į alkį reaguoja skirtingai.

Šunys gali neėsti dėl karščio ar didelio krūvio, tačiau jei šuo yra aktyvus ir laka vandenį, vienos praleistos porcijos nereikėtų bijoti. Visgi, jei šuo neėda ilgiau nei 24 valandas, tai jau pakankamai rimtas signalas.

Katės yra kur kas jautresnės. Jei katė neėda ilgiau nei 24–48 valandas, kyla rizika susirgti kepenų lipidoze. Katėms maistas yra ne tik energija, bet ir būtinas procesas medžiagų apykaitai palaikyti, todėl delsti čia ilgai negalima.

Kaip paskatinti augintinį vėl ėsti?
Prieš bėgdami pas veterinarijos gydytoją, galite išbandyti kelis triukus, kurie dažnai suveikia namų sąlygomis:

Pastovumas: pirmas ir bene svarbiausias punktas - laikytis pastovaus šėrimo grafiko.

Maisto konsistencijos keitimas: jei augintinis vyresnio amžiaus, jam gali būti sunku kramtyti kietas granules. Pabandykite jas užpilti šiltu virintu vandeniu, sultiniu (tik be druskos ir prieskonių) ar lašišų aliejumi.

Dubenėlio higiena: katės itin jautrios švarai. Jei dubenėlis neplautas kelias dienas, senų riebalų kvapas ar maisto likučiai gali atbaidyti nuo šviežio maisto.

Mažiau užkandžių: dienos metu duodami skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10% raciono. Jei augintinis jų gauna per daug, jis tiesiog nebus alkanas pagrindinio maitinimo metu.

Ką daryti ir kaip pasirinkti tinkamą maistą?
Jei supratote, kad problema yra tiesiog maisto netoleravimas ar nepatikimas skonis, metas peržiūrėti šuns ar katės racioną.

Atidžiai skaitykite sudėtį: kokybiškas šunų maistas ar kačių maistas pirmoje ingredientų vietoje visada turės mėsą, o ne grūdus.

Rinkitės pagal poreikius: kastruotiems augintiniams, turintiems jautrų virškinimą ar senjorams reikalingas šiek tiek kitoks maistas su subalansuotu skaidulų ir baltymų kiekiu.

Išbandykite drėgną maistą: jei augintinis geria laka mažai vandens, konservai yra puikus būdas užtikrinti hidrataciją ir sužadinti apetitą dėl stipraus natūralaus kvapo.

Pereikite prie naujo maisto pamažu: niekada nekeiskite prekės ženklo ar kito baltymo per vieną dieną. Maišykite seną maistą su nauju per 5-7 dienų laikotarpį, kad išvengtumėte viduriavimo ar vėmimo.

Taigi, apetito dingimas yra simptomas, o ne liga. Stebėkite savo augintinio kūno kalbą - jei jis vangus, vemia ar viduriuoja - nedelsdami kreipkitės į veterinarą. Tačiau jei gyvūnas tiesiog „streikuoja“ prie dubenėlio, pabandykite pagerinti maisto kokybę, rinkitės aukštesnės klasės produktus ir ribokite papildomus užkandžius. Sveikas augintinis prasideda nuo kokybiško turinio jo dubenėlyje.

Grįžti į tinklaraštį