Pastaraisiais metais tiek neabejingi žmonės, tiek žiniasklaida, tiek kontroliuojančios institucijos vis dažniau i viešumą iškelia labai opią ir tamsią gyvūnų gerovės pusę - nelegalios daugyklos, antisanitarinės sąlygos, gyvūnai laikomi drėgnuose, ankštuose narvuose be vandens, be maisto, karštyje, šaltyje, šimtai konfiskuotų, išsekusių, sergančių ir traumuotų gyvūnų. Prieglaudos perpildytos, o savanoriai dirba ties emocinio perdegimo riba. Ir tai nėra pavieniai atvejai, tai įsišaknijusi, įsisenėjusi problema, kuri klesti dėl neatsakingo, abejingo ir klaidingo požiūrio į veisimą ir gyvūnų gerovę. Todėl privalome kalbėti aiškiai ir garsiai - gyvūno atvedimas į pasaulį nėra žaidimas, eksperimentas ar lengvas būdas užsidirbti, o jo įsigijimas ir auginimas - tai milžiniška atsakomybė, kuri šiandien Lietuvoje, deja, ignoruojama.
Neatsakingas dauginimas be profesionalios veterinarinės priežiūros, be reikalingų genetinių tyrimų, be informacijos apie kergiamų gyvūnų ligos istoriją ar giminystės ryšius yra tiesus kelias į gyvūno kančias. Veterinarai puikiai žino, jog tokie pogrindiniai „veisimo“ eksperimentai dažniausiai baigiasi šuniukais ir kačiukais, turinčiais klubų-alkūnių displaziją, širdies, akių patologijas, neurologinius sutrikimus, silpną imunitetą ar įvairias elgesio ir socializacijos problemas. Tokie gyvūnai dažnai kenčia, o jų šeimininkai paliekami vieni su visais šiais rūpesčiais ir sąskaitomis už gydymą.
Tikras veisėjas investuoja didelius pinigus į tyrimus, sveikatos testus, parodas, temperamentų įvertinimus, socializaciją ir privalomą dokumentaciją. Tuo tarpu daugintojui rūpi tik vienas dalykas – pinigai, kaip greičiau ir daugiau uždirbti. Ir būtent tai yra pagrindinė priežastis, kai „veisliniai be dokumentų“, „pigiau“, „bent kartą reik vados“, „ieškome kalytės/patinėlio draugystei“ gyvūnai virsta tikra našta šeimoms, veterinarams ir, galų gale, prieglaudoms. Tai nėra meilė gyvūnams. Tai ciniškas ir neatsakingas verslas, paremtas gyvūnų kančia ir pinigais.
Lietuvos prieglaudos šiandien veikia ir dirba tokiais tempais, kad labai greitai gali ir nebeatlaikyti, juk prieglaudų sienos ne guminės, finansai riboti, o kasmet į jas patenka ne vienas ir ne du tūkstančiai beglobių, kurie neretai yra traumuoti fiziškai ir psichologiškai. Liūdniausia ir pikčiausia, kad dauguma šių gyvūnų yra neatsakingo veisimo, atsitiktinių vadų ar tiesiog laisvai pasilakstyti paleistų gyvūnų pasekmė.
Šeimininkų pasiteisinimai visada panašūs:
„Norėjome, kad kalytė bent vieną vadą atsivestų.“
„Paleidome tik kelioms minutėms – nepastebėjome.“
„Galvojome, kad draugai pasiims kačiukus.“
„Nekastruosime, neisime prieš gamtą“.
Tačiau pasekmės beveik visada tenka prieglaudoms. Kiekviena neplanuota vada reiškia mažiau vietos sužalotam, apleistam ar sumuštam gyvūnui, kuriam ta vieta galėjo būti paskutinis šansas išgyventi ir rasti šiltus, jaukius ir mylinčius namus.
Dar labai svarbus momentas – artėja didžiausios metų šventės, o prieš jas, kaip ir kasmet, prasideda impulsyvūs ir ne iki galo apgalvoti sprendimai, kai perkami ir dovanojami keturkojai, kurie neretai po kelių mėnesių atsiranda prieglaudose. Gyvūnas nėra žaislas po eglute, nėra mielas siurprizas vaikams ir nėra trumpalaikė pramoga ar emocija. Gyvūnas yra didelė atsakomybė, kuri reikalauja 24/7 priežiūros – maistas, dresūra, vedžiojimas, dėmesys, žaidimai, skiepai, profilaktiniai vaistai ir priemonės, o esant reikalui – gydymas, kitos netikėtos išlaidos.
Prieš įsigydami gyvūną, ne tik per šventes, bet apskritai, paklauskite savęs: ar būsite jam rūpestingas šeimininkas ne tik pirmuosius mėnesius, bet ir visus 10-15, o gal ir daugiau metų? Ar turėsite pakankamai laiko ir finansų visiems augintinio poreikiams patenkinti? Ar turėsite kur ir kam palikti per atostogas? Ar galėsite užtikrinti pilnavertį ir kokybišką visą jo gyvenimą, kuris priklausys tik nuo jūsų? Jei atsakymas nėra 100 % TAIP, gyvūno įsigijimą ar dovanojimą pergalvokite dar bent 10 kartų.
Laikas imtis rimtų pokyčių jau dabar:
Neveiskime gyvūnų be tyrimų, žinių ir patirties - tai ne eksperimentas.
Neleiskime savo gyvūnų vaikštinėti vienų ir be priežiūros arba tada kastruokime, nedidinkime beglobių ir atsitiktinių vadų skaičiaus.
Nepirkime gyvūnų be dokumentų, „pigiau“ ar iš įtartinų asmenų.
Tikrinkime veisėjus, prašykime rekomendacijų, kilmės dokumentų, giminystės linijų, sveikatos istorijos.
Rinkimės prieglaudas – suteikime namus tiems, kurie jau laukia.
Bendradarbiaukime su institucijomis, praneškime apie įtartinus dauginimo atvejus, apie gyvūnų gerovės pažeidimus, apie prastas laikymo sąlygas, apie žiaurų elgesį.
Ir nepamirškime - gyvūnas nėra dovana ar žaislas, tai ilgalaikis įsipareigojimas ir didžiulė atsakomybė. Gyvūnų likimus lemia mūsų sprendimai, tad rinkimės ir elkimės atsakingai - ypač dabar, prieš šventes.