Mūsų augintiniai turi savitus būdus bendravimui su mumis – nuo džiugaus uodegos vizginimo iki malonaus murkimo. Tačiau atpažinti, kada augintinis kenčia skausmą, gali būti sunkiau. Skirtingai nei žmonės, augintiniai negali žodžiais pasakyti kas ne taip, be to, jų natūralūs instinktai dažnai verčia slėpti skausmą – tai senas išlikimo bruožas, paveldėtas iš protėvių. Todėl yra labai svarbu mokėti atpažinti keturkojo skausmo požymius. Anksti nustačius skausmo priežastis ir paskyrus tinkamą gydymą, padėsime gyvūnui išvengti rimtesnių sveikatos problemų. Tad apžvelkime augintinio elgesio ir būdo pokyčius, kurie gali rodyti skausmą ir bus daug aiškiau, kada metas kreiptis į veterinarą.
Kodėl augintiniai slepia skausmą?
Žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos, silpnumo ir skausmo rodymas gamtoje būtų pavojingas, nes tai padarytų juos pažeidžiamais. Nors mūsų namuose gyvenantys augintiniai nebesusiduria su laukinio gyvenimo pavojais, šis instinktas išlikęs. Todėl augintiniai gali ir toliau ėsti, žaisti ar net prašyti mūsų dėmesio, nors ir jaustųsi prastai. Dėl šio įgimto instinktyvaus elgesio maskuoti skausmą, būtina atidžiai sekti augintinio elgesio pokyčius.
Elgesio požymiai, rodantys skausmą
Sumažėjęs aktyvumas
Augintinis, kuris staiga praranda susidomėjimą žaidimais arba vengia šokinėti, bėgioti ar lipti laiptais, gali jausti skausmą. Tai dažnai pastebima augintiniams, kurie susiduria su sąnarių skausmais, artritu ar raumenų patempimais. Įprastai aktyvus šuo ar katė, kuris tampa lėtesnis ar vangesnis, gali rodyti jaučiamą diskomfortą.
Pasikeitę ėdimo ir lakimo įpročiai
Skausmą jaučiantis augintinis gali prarasti apetitą ir norą lakti. Pavyzdžiui, dantų, dantenų skausmas ar net virškinimo sutrikimai gali stipriai pakeisti augintinio ėdimo ir lakimo įpročius.
Pasikeitusi odos ir kailio būklė
Katės yra gerai žinomos dėl savo kruopščios kailio priežiūros. Jei katė staiga nustoja laižyti, tvarkyti savo kailį, tai gali rodyti skausmą, ypač jei ji negali pasiekti tam tikrų savo kūno vietų dėl sąnarių skausmo. O šunys gali laižyti, kandžioti ar graužti tam tikrą skaudamą vietą, taip mėgindami sumažinti skausmą.
Balso pasikeitimai
Kai kurie augintiniai natūraliai iš savęs būna tylesni, bet susiduriant su diskomfortu ir skausmu, jie gali daugiau vokalizuoti. Augintiniai gali dejuoti, urgzti, miaukti ar cypti reaguodami į skausmą. Staigūs leidžiamų garsų pasikeitimai, ypač jei augintinis pradeda daugiau skleisti garsų kai jį liečiate, dažnai yra labai aiškus diskomforto ir skausmo ženklas.
Kūno padėties ir judėjimo pokyčiai
Gyvūnai, susiduriantys su skausmu, dažnai keičia savo stovėjimo, sėdėjimo ar gulėjimo pozas, kad sumažintų skausmą. Pavyzdžiui, išriečia nugarą, priglaudžia uodegą po savimi arba pradeda šlubuoti. Sustirimas, neįprastas išsirietimas, judėjimo vengimas ar kurios nors galūnės tausojimas taip pat yra labai dažni skausmo požymiai, ypač kai atsiranda kaulų, sąnarių problemos arba yra kokia kita patirta trauma.
Agresyvumas ir neįprastas elgesys
Skausmas gali paveikti augintinio būdą ir nuotaiką. Iki šiol buvęs draugiškas šuo ar katė gali pradėti urgzti, šnypšti ar net kandžiotis, ypatingai jei yra paliečiama skausminga vieta. Būna ir atvejų, kai labai socialus augintinis gali tapti ypač vangus, uždaras ir vengti kontakto su šeimos nariais ar kitais gyvūnais.
Fiziniai skausmo požymiai
Patinimas ir uždegimas: jaučiami patinę, šilti sąnariai ar neįprasti gumbeliai gali sukelti skausmą ir reikalauja skubios veterinaro apžiūros
Kvėpavimo pokyčiai: Apsunkintas, paviršinis kvėpavimas arba kvėpavimo sutrikimai, ypatingai ramybės būsenoje, dažnai indikuoja skausmą ir diskomfortą.
Drebulys: Rimtą skausmą jaučiantys augintiniai gali drebėti, net ir įsitaisę sau pačioje patogiausioje vietoje ir pozoje.
Kada kreiptis į veterinarą?
Nors kai kurie skausmo požymiai gali atrodyti subtilūs ir nežymūs, visada geriau elgtis atsakingai. Jei jūsų augintinis pradėjo elgtis neįprastai, būtina kreiptis į veterinarą, kad jis apžiūrėtų augintinį ir įvertintų situaciją. Ypatingai svarbu pasirodyti veterinarijos gydytojui, jei augintinis:
-Smarkiai šlubuoja arba negali vaikščioti
-Turi akivaizdžių traumos požymių, esant žymiems patinimas ar žaizdoms
-Staiga atsiranda kvėpavimo sunkumų
-Staiga pakito elgesys, gyvūnas tapo agresyvus
-Garsiai ir neįprastai vokalizuoja
Veterinarijos gydytojas surinks anamnezę, apžiūrės jūsų gyvūną ir esant poreikiui, pasiūlys atlikti papildomų diagnostinių tyrimų, pvz., kraujo, rentgeno, ultragarso tyrimus, siekiant kuo tiksliau nustatyti skausmo priežastis.
Taigi, kad atpažintume skausmo požymius, reikia atkreipti dėmesį į augintinio būdą, elgesį ir fizinę būklę. Būdami dėmesingi ir reaguodami į bet kokius pokyčius, galime stipriai prisidėti prie jų gerovės. Laiku suteikta pagalba ne tik palengvina skausmą, bet ir padeda išvengti komplikacijų, padedant augintiniams džiaugtis geresne gyvenimo kokybe. Prisiminkite: jei abejojate, geriau kreipkitės į veterinarą, o neieškokite pagalbos interneto platybėse. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra svarbiausi dalykai, norint palaikyti mūsų augintinius sveikus, laimingus ir, žinoma, be skausmo.